Muziejų Lietuvoje knibždėte knibžda: vietinių, respublikinių, žinybinių. Negana to, jie dar ir interaktyvūs, rengia šimtus edukacinių programų, lankytojus vadina dalyviais ir kaip amaro purtosi vadindami „daiktų saugyklomis“ ar „dulkių kaupyklomis“.

Apie interaktyvius užsienio muziejus ir nepanaudojamą perkūniškai atominį lietuvių potencialą šioje srityje rašiau ankstesnėje publikacijoje. Muziejai brūkšnelis dulkės – giliai įsišaknijusi kultūrinė asociacija. Š. m. gegužį Lietuvos įžymybės švariausiame Lietuvos muziejuje, Vilniaus paveikslų galerijoje, surengė „muziejinių dulkių siurbimo“ paramos akciją, o vasario mėnesį žinomas bankas vartojimo paskoloms populiarinti reklamai pasitelkė žiauraus turinio reklamą: žr .iliustraciją.

XIX a. pabaigoje impresionistai, o XX a. pradžioje raudonojo bei rudojo rytojaus apologetai kvietė muziejus naikinti.

Šiandien Lietuvos muziejai, vargstantys ir klestintys bebūtų, yra kupini edukacinių, visuomeninių ir bendruomeninių aspiracijų.

LDM – Lietuvos dailės muziejus (su filialais) yra absoliutus edukacinės muziejininkystės, švaros ir tvarkos lyderis.

Atkreipiu dėmesį į keletą sukrečiančių pastarųjų mėnesių asmeninių muziejinių patyrimų:

Jaunystės karštis

Energetikos muziejaus salės kompiuterinio terminalo ekrane jau buvau įpusėjęs žiūrėti vokišką 1930-tųjų dokumentinį filmą apie Vilniaus senovę (bažnyčios, turgūs, panoramos), kai iš gretimos interaktyvių laboratorijos salės tarsi audra atūžė būrys dešimtmečių vaikučių, apie dvylika rankelių per 4 sekundes paspaudė visus įmanomus mygtukus ir nugarmėjo prie kito terminalo. Vilniaus senovė negrįžtamai dingo atsivėrusiame kitų pažintinių programėlių informaciniame sraute. „Oibettačiau…“ pasimetęs lemenu – „Aš čia žiūrėjau filmą!“. Paskutinis nubėgantis berniukas padaro trijų ženklų abrakadabrą, ir Vilnius atsiranda kur buvęs. Staiga pasijutau senas ir atsilikęs.

Prisipažinti esant lietuviu

Muziejuose gali nustebinti netik vaikų išprusimas. Kaune, Farmacijos muziejuje, leidžiuosi į 700 metų senumo gotikinį rūsį. Mane tyliai nuseka garbaus amžiaus senolis, tikriausiai prižiūrėtojas. Be mūsų, muziejuje daugiau nieko nėra. Įnikęs į pirmą pasitaikiusią kažkurio viduramžių valdovo laiško-privilegijos faksimilę už nugaros girdžiu: „Do you speak english?“. „No“ sakau abejingai. „Deutch?“, – nerimsta senolis – „Nein“. „Francaise?“, – bando mano kantrybę. Aš juk nemokėjau už audio gido paslaugas, tuo labiau už gyvo gido. Iš pagarbos vyresniam amžiui ir dėl šventos ramybės prisipažinęs esąs lietuviu ir nesigailėjau – gavau išsamią ekskursiją su komentarais, už tą pačią kainą.

Pirštu į Lietuvos vidurį, pavyzdžiui

Kelmės muziejuje gausu edukacinių užsiėmimų. Ypač populiarūs yra indėniški žaidimai, kurių metu dalyviai gali pašaudyti iš lankų, pasėdėti vigvame, paragauti indėniškos arbatos bei „irokėzų pirštelių“ pyragėlių.

Tiesa, dauguma Kelmės muziejaus edukacinių programų – lietuviškos tematikos: „Kaip lietuviai prieš 100 metų gyveno“, „Lietuvių tradiciniai piemenavimo papročiai“ ir pan. Išsiaiškinau, ką žmonės darydavo su mįslingais daiktais, kaip antai: kalatauka, bezmėnas, lekas, gorčius, kvorta, karbija, ir kt., o po to bandžiau tai ir padaryti.

Etnokosmologijos muziejus Molėtų rajone nepaisant itin prastų sąlygų sugeba pritraukti nemažą lankytojų srautą – sulaukia apie 20 000 lankytojų per metus.

Šiuolaikiška prasme moderniausias ir interaktyviausias yra, nepatikėsite, visų užmirštos poetės Salomėjos Nėries muziejus Palemone. Virtualaus kompiuterinio pasaulio užsklandos ir atsklandos čia varsto Lietuvių kalbos ir poezijos šydus.

Technikos paveldas – neišsemiamas praktinio pažinimo šaltinis. Ryšių muziejuje veikia senoviniai telegrafo ir telefono aparatai. Kaip Jūs manote šiuolaikiniai vaikai elgiasi su senoviniu staliniu telefonu? Prideda pirštuką prie sukamo žiedo skaičiaus ir laukia, kol sujungs.

Nustebsite, bet 1562 metais Žygimanto Augusto karališką privilegiją vežti paštą gavo žmogus pavarde Taksis.

Perkūniškai dosnus Kaunas

Kaunas yra Lietuvos muziejų sostinė. Vien rotušės aikštėje yra 4 muziejai, o kur dar velnių, zoologijos, karo, brangakmenių, cirko ir sporto – viso apie 45 muziejai.

Be to, Kaunas turi funikulierių (2 vnt.), fortus (9 vnt.), Perkūno namus (1 vnt.) ir dar per 40 vnt. mokymo įstaigose įsteigtų muziejų.

Ką tik Vilniuje atsidariusią Nacionalinę dailės galeriją Kaunas solidžiai parėmė M. K. Čiurlionio, K. Šimonio, P. Kalpoko, S. Ušinsko ir kitų autorių kūriniais. Minėtam Energetikos muziejui Vilniuje Kaunas taip pat perdavė eilę eksponatų. Akivaizdi Kauno donorystė sostinės atžvilgiu, kylanti vienu atveju iš paveldo turtingumo, o kitu – iš asignavimų skurdo.

Susirūpinę Kauno miesto tarybos ir savivaldybės administracijos nariai šiemet kovo mėnesį sukūrė Darbo grupę mokslo ir technikos centro (muziejaus) įsteigimo galimybėms išnagrinėti ir užsakė tokio centro įsteigimo galimybių studiją.

Darbo grupė birželį lankė VĮ „Vidaus vandens kelių direkcijai“ priklausančią teritoriją ir apžiūrėjo Nemuno įlankoje laikomą laivyną, taip pat AB „Kauno energija“ rūsį, kuriame laikomi buvusio Energetikos muziejaus eksponatai ir S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą. Laivai, lėktuvai, egzotiški senųjų gamyklų mechanizmai, karo fortai, funikulieriai – kaip aprėpti šį paveldą, laužo galvą darbo grupė. Nėra tokio dydžio stogo.

AB „Kauno energija“ rūsio patalpose savivaldybės darbo grupė aptiko polietileno plėvele uždengtus 20 000 energetikos paveldo eksponatų. Kurti savo muziejų ar toliau remti sostinę?

Kad esame korumpuoti iki kaklo ir aukščiau sako užsienio ekspertai, sociologiniai tyrimai, žiniasklaida ir paprasti žmonės.

Korupcijos suvokimo indekso bei „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad korupcijos lygis Lietuvoje yra aukštas ir nemažėja – teigia „Transparency International Lietuvos skyrius“ (TILS). Užsienio investuotojai aplenkdami Lietuvą teisinasi – juos atbaidanti korumpuota aplinka. Ir mano laiptinės kaimynas bamba: „korumpuota savivaldybė, korumpuotas seimas, korumpuota valdžia…“.

Ar tik ne iš senovinio įpročio bambėti, davatkiškos tautiečių saviplakos ir „nedraugiškų Lietuvai tarptautinių organizacijų demagogijos“ mūsų padangėje susikūrė tokie nemaloniai niūrūs debesys, kad apie lietuvių pasitenkinimo gyvenimu indeksą nebėra ką ir kalbėti. Dažnas požiūris: jei kas ką stato reiškia davė kyšį, ar jei kas ką rašo reiškia gavo kyšį.
Kaip čia yra iš tikrųjų, – klausiu sociologijos mokslų daktaro Raimundo Kaminsko, Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininko.

Raimundas Kaminskas: Ir TILS organizacija pripažįsta, kad Lietuvos žmonės dažnai tiesiog nežino, ką tai reiškia – korupcija. Visuomenės švietimas yra viena prioritetinių Antikorupcijos komisijos užduočių.

Gintas Rotulaitis: Pasižiūrėjęs į įvairius tarptautinių žodžių žodynus, matau, kad korupcija tai nėra vien tik primityvus kyšininkavimas, kaip dažniausiai suprantama. „Coorupt, corruption“ reiškia bendrą sugedimą, supuvimą, sutrikimą, neatitikimą sveiko proto ar kitokiems sveikumo standartams. Politikos, medicinos, informacinių technologijų srityse ši sąvoka vienodai reiškia neigiamą rezultatą. „Corrupt data“ reiškia tiesiog sugadintus duomenis. Gal būt mūsuose korupcija suprantama per siaurai? Argi nebūtų teisinga teigti, kad sugedę produktai parduotuvėje, aptrupėję senamiesčio fasadai, dviejų liežuvautojų bobučių susitarimas nesisveikinti su trečia, ar dviejų partijų susitarimas balsuoti prieš trečią, savivaldybės ar seimo lygmenyje – taip pat yra korupcijos apraiškos?

R.K.: Žinoma, filologijos semantiniai išvedžiojimai gali toli nuvesti. Kas yra korupcija, kaip ji suvokiama, lemia visuomenės kultūra, papročiai, šiandieninis šio etinio ir moralinio reiškinio interpretavimas.

Korupcija yra pasinaudojimas tarnybinėmis galiomis viešajame sektoriuje, versle, sporte, religinėse organizacijose, žiniasklaidoje. Tai piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos. Ekonomikoje korupcija griauna sąžiningą verslą. Politinę korupciją lemia privilegijos, kurias politikai gali skirstyti ir turtingų grupių gebėjimas jas gauti teisėtu būdu, taip sukuriama slaptų mainų įvairiomis paslaugomis sistema.

Visos valstybės bando įstatyti tam tikrus saugiklius korupcijos prevencijai sukurdamos nacionalinius korupcijos prevencijos įstatymus, kovos su korupcija organizacijas, komisijas.

G.R.: Taigi, ką ir kaip veikia Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija? Ar minėtos dvi liežuvautojos bobutės būdamos savivaldybės teritorijoje patenka į „stebimų ir persekiotinų“ korupcijos skleidėjų kategoriją?

R.K.: Nei bobutės, nei partijos nepatenka. Komisijos akiratyje yra savivaldybės įstaigų veikla, jų santykiai su piliečiais, su privačiu verslu ir su kitomis valstybės institucijomis. Komisija tyrinėja su korupcija susijusius atvejus savivaldybės institucijose, įstaigose ir įmonėse, siekia užtikrinti, kad jos vykdytų korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Skatindami visuomenę domėtis korupcijos reiškinio problema pradėjome viešai skelbti internete, Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (www.kaunas.lt), informaciją apie Antikorupcijos komisijos posėdžiuose nagrinėjamus klausimus ir priimtus nutarimus.

G.R.: Kas „įdomesnio“ Kaune komisijos požiūriu įvyko praeitais metais?

R.K.: „Auksinio tualeto“ prie Kauno pilies istorijai kol kas neprilygo nė vienas neūkiškos „ūkinės“ veiklos epizodas per paskutinius 18 nepriklausomybės metų. Už beveik 600 tūkst. lt prie pilies pastatytas objektas 44 proc. mažesnis nei žadėta, eilė planuotų darbų neatlikta, o atstumas iki kito nuo seniau veikiančio tualeto – tik 50 metrų.

Netesėti pažadai kino teatre „Romuva“ sukurti kultūros židinį ir demonstruoti nekomercinį kiną. Penktadalį akcijų turintis verslininkas likusią dalį kino teatro daugelį metų nuomavo iš savivaldybės, tačiau jokios kultūrinės veiklos nevykdė, pastatą apleido ir dabar reikalauja padengti nuostolius. Atlikusi tyrimą Komisija siūlė nepritarti tam, kad būtų išperkama verslininko akcijų dalis, kompensuojami nepagrįsti jo nuostoliai ir pasiūlė Kauno miesto savivaldybės merui kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo.
Nuolat kyla ginčų dėl pastatų detaliųjų planų, o nesutariančios šalys įtaria viena kitą korupcija, rašo komisijai skundus. Tiriame tokius atvejus, imamės priemonių pagal savo kompetenciją. Plačiau – savivaldybės interneto svetainėje.

Per praėjusius metus skundų gauta daugiau, laiškų – paklausimų išsiųsta daugiau, klausimų išnagrinėta ir sprendimų priimta daugiau, paskelbėme daugiau publikacijų nei anksčiau.

Kuomet aktyviau veikdami medikai išaiškina daugiau ligų, o policija – nusikaltimų, nebūtinai reiškia, kad sveikatos ar kriminogeninė padėtis blogėja. Antikorupcijos komisija dirba visuomeniniais pagrindais, taigi atlygio už išaiškintą pažeidimų skaičių ar kitokius kiekybinius rodiklius, skirtingai nei medikai ar policininkai, negauname. 10 komisijos narių – savivaldybės tarybos ir administracijos atstovų yra neabejingi savo miestui žmonės, nelinkę užsimerkti ir taikytis su negerovėmis.

Pasiekus tam tikrą visuomenės sąmoningumo kritinę masę, korupcijai savivaldybės įstaigose vietos nebeliks. Korupcija kyla iš visuomenės, bet tik visuomenė padės su ja susidoroti.

G.R.: Ar jau laikas muštis į krūtinę – „mea culpa“ ir pūsti gedulingo orkestro dūdas dėl galutinio papročių sugedimo?

R.K.: Sunkiomis minutėmis labiau padeda pozityvios melodijos ir dainos. Pavyzdžiui, mano mėgstamoji su žodžiais „…tamsumas prašalina…“.

G.R.: Juokaujate?

R.K.: Rimtai. Sąmojingumas, sąžiningumas ir sąmoningumas – greičiau yra sveiko proto palydovai.

Šiemet sukako 40 metų nuo pirmojo lietuvio kosmonauto skrydžio į kosmosą. Deja, ši data Lietuvoje niekaip nepažymėta.

Lietuvis Aleksejus Jelisejevas – Kuraitis gimė 1934 m., Kalugos srityje, Rusijoje, mirė 1976 m. Lietuvis SSSR kosmonautas dirbo S. Koroliovo biure, buvo žinomas mokslininkas, N. Baumano aukštosios technikos mokyklos rektorius.

Pirmasis pasaulinis karas A. Jelisejevo – Kuraičio senelius – Juzę ir Adomą Kuraičius nubloškė į Rusijos Riazanės guberniją. Ten jiems gimė sūnus, būsimojo kosmonauto tėvas Stanislovas Kuraitis. 1934 m. Sovietų Sąjungoje pasipylė represijų banga, į lagerį kaip „liaudies priešą” uždarė ir Stanislovą Kuraitį. Stanislovo žmona Valentina Jelisejeva buvo priversta išsiskirti, o sūnui suteikė savo mergautinę pavardę. Taip šešiolikmetis Kuraitis 1950 metais virto Jelisejevu.

A. Jelisejevas – Kuraitis pirmą kartą į kosmosą pakilo 1969 m. sausio 15 d. erdvėlaiviu SOJUZ 5. Šio skrydžio metu išėjo į atvirąjį kosmosą ir perėjo į kitą erdvėlaivį – SOJUZ 4. SOJUZ 5 likusiam pirmajam žydui kosmose (pagal motiną) Borisui Volynovui nusileisti sekėsi sunkiai, į atmosferą aparatas įėjo galu į priekį, todėl negalėjo pilnai išskleisti parašiuto. Po gan kieto trinktelėjimo į žemę B. Volynovas išsimušė dantis.

Dar tais pačiais metais Kuraitis dalyvavo SOJUZ 8 skrydyje, kuris susijungė su vienu, vėliau su antru erdvėlaiviu. Aleksejus po dviejų metų tapo pirmuoju pasaulyje kosmonautu, triskart pakilusiu į orbitą, kuomet skrido erdvėlaiviu SOJUZ 10, susijungusiu su orbitine stotimi SALIUT. Iš viso Aleksejus Jelisejevas – Kuraitis atliko 3 skrydžius į kosmosą, jų bendra trukmė – 8 paros, 22 valandos ir 22 minutės, iš jų 37 minutės buvo prakleistos atvirajame kosmose.

Vengrų Šimonis

Šiuo metu kosmose skriejantis Karolis Šimonis nėra lietuvis. Tuo tarpu mokslo naujienų mėgėjai turbūt pastebėjo, kad šiandien eilinio kosmose skriejančio turisto pavardė labai jau primena lietuvišką – Simonyj.

Simonyj Karoly, g. 1948 m. rugsėjo 10 d. yra vengrų kilmės amerikietis, JAV pilietis, buvęs „Microsoft“ bendrovės programinės įrangos specialistas, šiuo metu valdantis savo kompaniją „Intentional Software“, milijardierius. Vengriškai ši pavardė tariama su pirmuoju priebalsiu Š kaip ir Šarkozy atveju.

Vengras K. Šimonis nėra nei žymiojo dailininko Kazio Šimonio, nei Ievos Simonaitytės romane aprašytų Aukštujų Šimonių giminė ar bendrapavardis. Simonyj yra sąlyginai dažna pavardė Vengrijoje, kaip ir Lietuvoje. Vardo šaknis Simon- kildinama iš biblijinių laikų ir yra plačiai paplitusi pasaulyje tarp žydų bei krikščionių. Vietovardžių Šimonys esama ir Lietuvoje ir šiaurės Lenkijoje.

Kosminės mados

1969 metų sausį mados pabrėžti kosmonauto ar astronauto tautybę dar nebuvo. Greičiau atvirkščiai, priklausymas tam tikrai tautai buvo tarsi kliūtis dalyvauti kosminėse SSSR programose, todėl tautybė buvo nutylima.

Nuo 1978 metų staiga pasipylė „pirmųjų“ nacionalinių kosmonautų banga: pirmasis vokietis (rytų Vokietijos) Zygmundas Jenas, sekantis – pirmasis bulgaras G. Ivanov (1979), pirmasis kubietis C.A.T. Mendez (1980), pirmasis vietnamietis P. Tuan (1980), pirmasis mongolas J. Gurragcha (1981) ir t.t.

Erdvėlaiviu SALIUT 6 1978 metais skrido iš karto skrido trys ne rusų tautybės kosmonautai – čekas, vokietis ir vengras.

Ši mada tarnavo sovietų technologinio pranašumo kosmose propagandai įtvirtinti, tačiau paplito ir kitose pasaulio šalyse.

„Vikipedija“ skelbia, kad vienintelis lietuvis kosmonautas buvo Rimantas Antanas Stankevičius, lakūnas bandytojas, žuvęs 1990 m. rudenį Italijoje. R. A. Stankevičius jau nuo1977 metų buvo įtraukiamas į pasirengimo kosminiams skrydžiams grupes, tačiau į kosmoso taip ir nepakilo. R. A. Stankevičiaus vardu Marijampolėje pavadinta mokykla.

Daugiau:

http://www.astronaut.ru/as_rusia/energia/text/eliseev.htm?reload_coolmenus

http://www.astronautix.com/flights/soyuz45.htm

http://www.lituanicaonstamps.com/los/rinkiniai_kuraitis.php

Atskleistas šlykštus incestas, mano manymu.

Filmas buvo skirtas Sofijai Tyzenhauzaitei-Šuazel. „Alkos“ muziejaus darbuotojai kalbėjo gražia žemaičių kalba apie „puonu givenima, kap Soufiju cars Leksandras vadinou gražeuse Rusijous dama (vėliau gimęs sūnus buvo tuoks panašus), o ir Napaleouns anu sutikes sakie, kad ana yr veinintelis gers prisiminims iš visous Rusijous kampanijous“.

Šį kartą „Žemaitišks šnekiejims apė Plateliu Šuazelia“ įtikino galutine proletariato pergale. Raudonasis teroras Šuazelius pradėjo persekioti Prancūzijoje 1792, o pasivijo Lietuvoje 1945.  O 2005 metais šiuos trofėjus nugalėtojai „pasikabino ant eglutės“.

Apie Francijos akademiką, perą, ambasadorių Konstantinopolyje; Jekaterinos II Meno akademijos ir bibliotekos direktorių Choiseul-Gouffier.

Šiandien, kai vieni fizikai valdo Vyriausybę (kubilius), o kiti fizikai (staškevičius ir Co) kuria ir valdo „maximas“, galėtų atsirasti vietos ir interaktyviam Šiuolaikinio mokslo centrui. Liesti, vartyti, tampyti, išdrįsti ir bandyti – tokia naujos kartos šiuolaikinių interaktyvių mokslo muziejų koncepcija. Pirmiau ji atsirado JAV , o vėliau išplito visame pasaulyje nuo Paryžiaus iki Tokijo. Jų paskirtis – kelti susidomėjimą mokslu, skatinti eksperimentuoti. Čia nuolat vyksta neformaliojo ugdymo užsiėmimai moksleiviams, o savaitgaliais – aukšto technologinio lygio pramogos visai šeimai. Juose vyksta parodos, rengiamos ekspozicijos, tačiau nekaupiamos kolekcijos.

Vien Europoje tokius muziejus aplanko daugiau nei 30 milijonų lankytojų per metus. Baronas Miunhauzenas teigė iš pelkės save su arkliu iškėlęs pats, tempdamas už plaukų. Istorija neišsaugojo Cenzoriaus, be jokių formulių ar įrodymų įtikinusio nesmalsius miesčionis, kad to būti negali, pavardės. Kaip yra iš tikrųjų, galite nustatyti bandymais. O artimiausia vieta, kur bandymą galima atlikti, yra Eksperimentariumas, adresas: Tuborg Havnevej 7, Kopenhaga. Experimentarium, Kopenhaga.

Daugiau nei 300 interaktyvių eksponatų padeda pažinti gamtos paslaptis, pačiam įsitikinti, kaip veikia seniausių laikų ar naujausių technologijų išradimai. „Cirkus Fysikus” parodoje vaikai nuo 3 metų amžiaus gali pažinti ir ištirti įvairiausius fizikinius aplinkos fenomenus – pamatyti garsą, išgirsti šviesą, patirti nesvarumą arba žemės drebėjimą. „Ar triušis gali būti žalias? Ar galima atskirti visuomet prilipusį savo šešėlį? Kas yra tavo kūno viduje?“ – šie ir kiti praktiški klausimai.

Atomium, Briuselis Dar 1958 metais Briuselyje pastatytas vienas EXPO’58 paviljonų. Statinio struktūra – 165 milijonus kartų padidinta plieno molekulė. Viename iš 9 „burbulų“ yra restoranas, kitame – vaikų žaidimų kambarys. Pastatą apšviečia kompanija „Electrobel“, naudodama „žaliąją“ energiją iš atsinaujinančių elektros šaltinių ir dar primoka už tokią galimybę 200 000 eurų per metus. 1958 metai – Charles de Gaulio, Martino Liutherio Kingo, Fidelio Castro, Alfredo Hitchcocko ir Brigitte Bardot metai. Sovietai tais metais paleido pirmąjį Žemės palydovą ir apginklavo kinus atominiu ginklu. Briuselyje įvyko pirmoji po Antrojo pasaulinio tarptautinė paroda EXPO’58. 200 hektarų plote savo paviljonus pastatė 51 valstybė. Nuo to laiko šis Briuselio mokslo centras yra tarptautinių parodų, paskaitų, kongresų vieta. Po atnaujinimo 2006 metais apsilankė per milijoną lankytojų.

La Villette – La Cité des Sciences, Paryžius Atidarytas 1986 metais. Visas pavadinimas – Mokslų ir pramonės miestas. Vienas stambiausių ir autoritetingiausių tokių centrų pasaulyje. Biblioteka, videoteka, IMAX 3D kino salė. Skyrius vaikams nuo 2 iki 7 metų. 3 milijonai lankytojų kasmet.

Nemo, Amsterdamas Centro šūkis: mokslas vaikams, jų tėvams ir seneliams. Moksleiviams Nemo centras yra svarbi užklasinės pažintinės veiklos dalis. 5000 kv. m parodoms skirto ploto, 500 kv. m kavinių ir restoranų. Išėjimas į bendrą su Olandų jūrininkystės muziejumi krantinę. 400 000 lankytojų per metus.

Daugelis minėtų mokslo centrų veikia nebe pirmą dešimtmetį. Europoje apie 330 tokių centrų vienija organizacija ESCITE. Skelbiasi vykdą Europos Sąjungos 2000 metais Lisabonos strategijoje iškeltą tikslą: „Žymiai padidinti mokslą ir technologijas studijuojančių žmonių skaičių” – sutapimas, lyg tyčia. Jų pastatai dažniausiai yra modernios, futuristinės architektūros kūriniai. Ir Europoje, ir JAV šie centrai pristatomi atitinkamų miestų svečiams pirmojo lankytinų traukos objektų penketuke greta kitų muziejų ir miesto įžymybių. …

Lietuvoje Čia dominuoja tradicinis antikvarinis požiūris į mokslo ir technikos populiarinimą, senovinio tipo mokslo bei technikos muziejai, kuriuose eilėmis išdėstytą antikvariatą – automobilius, lėktuvus, mechanizmus, sudūlėjusias profesorių užrašų knygeles ir suragėjusius akinius – galima pagarbiu atstumu apžiūrėti pro storą stiklą arba drausmingai bindzenant palei tvorelę ar virvelę. Smalsumas lietuviams neturėtų būti mažiau būdingas nei kitoms pasaulio tautoms. Yra Lietuvoje smalsių protų bei karštų širdžių – geriausių pasaulyje skraidytojų-akrobatų, kopikų į aukščiausius kalnus, kometų atradėjų.

Senovės graikai, patrynę baltišką gintarą į kailinius (greičiausiai taip pat baltiškus), atrado magnetinį lauką ir elektrą, o gintarą pavadino elektronu. Neįtikėtina, kad lietuviai nebūtų patrynę šių dalykų anksčiau. Daugiapakopes raketas išrado ne Konstantinas Ciolkovskis, bet Kazimieras Simonavičius 1650 metais (tai faktas). Gali būti, kas reliatyvumo reiškinius pirmasis paaiškino ne A. Einšteinas, o Oskaras Milašius (tai prielaida). Kai Ignalinos atominė buvo tik pastatyta, ji ilgai buvo didžiausia pasaulyje.

Šiandieną lietuviai gamina ir tiekia nuo 5 iki 90 procentų (įvairiuose rinkos segmentuose) pasaulio lazerinės technikos. Ar ne Perkūnas Dievaitis lėmė tokį lietuvių palinkimą prie elektrinių, atominių ir kosminių reiškinių?

Šiandien, kai vieni fizikai valdo Vyriausybę, o kiti fizikai kuria ir valdo „maximas“, galėtų atsirasti vietos ir interaktyviam Šiuolaikinio mokslo centrui. Ar iš tikrųjų Lietuvai reikia atominės elektrinės, jei po penkerių metų pigiais saulės energiją absorbuojančiais elementais galima bus padengti visus kelius, namų stogus ir net drabužius? Kas yra elektra? Ar galima saugiai deginti atliekas? Kas yra šiluminė varža ir kaip ji atrodo? Ar tai gali žinoti tik mums sąskaitas rašantys „Rubikon“, LEO ir „Gazprom“?

Argi gražu tai aiškintis su akmeniu prie Seimo? Pirmyn į kūrybą ir išradybą, Perkūno tauta, Elektrono ir raketų tėvynės žmonės, atominės energetikos ir lazerių čempionai!

* Rue de L’étuve – Krosnių gatvė

**Mannekin Piss – simbolio vardas

Taigi, Ką Briuselio politikai sako apie finansų krizę? 2008.10.09 Balsas.lt

Vieningoje 500 milijonų vartotojų Europos Sąjungos erdvėje knibžda šimtai stambių ir tūkstančiai smulkių telekomunikacijų operatorių, kurių kiekvienas yra sukūręs daugiaaukštes mokėjimų tarifų ir paslaugų planų schemas, savo painumu toli pranokstančias finansų rinkų schemas.

Europos Parlamentas (EP) šiemet rimtai ėmėsi telekomunikacijų sektoriaus ir įstatymo tvarka ėmė reikalauti daugiau aiškumo kontraktuose, pagrįstų kainų ir didesnio paslaugų prieinamumo bei mobilumo ES erdvėje. Praeitą lapkritį Europos Komisijos (EK) pasiūlytas įstatymų paketas numato skatinti konkurenciją, naikinti ir taip jau liberalioje rinkoje pastebėtas kliūtis, užtikrinti vartotojų apsaugą. Pavasarį buvo pareikalauta sumažinti mobiliojo interneto ir SMS paslaugų kainas, ir operatoriai buvo priversti paklusti.

Visgi valanda darbo mobiliuoju internetu iš Lietuvos nuvykus į kaimyninę Latviją tebekainuoja daugiau nei mėnesinis interneto mokestis (pvz. „Omnitel“ operatoriaus 1 MB duomenų siuntimas kainuoja 10 Lt, o š. m. pradžioje buvo net 49,37 Lt). Pasirinkti mokėjimo planą su daugybe sąlygų, išlygų, įsipareigojimų, papildomų nuolaidų ir privalumų kompleksu tebėra sunku ir su didžiule protine įtampa išklausę keleto planų privalumus, dažnas mūsų patiki plano parinkimą kitoje prekystalio pusėje sėdinčiam pardavėjo atstovui: „Gerbiamoji/-asis klientų aptarnavimo vadybininke, prašau patarti“.

Nežinia, kas kaltas dėl TV transliacijų operatorių teikiamo daugiakanalės abonentinės televizijos asortimento skurdumo ir kokios apimties yra šių operatorių teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygas.

Interneto erdvėse liko gausu neišspręstų asmens duomenų, autorių ir vartotojų teisių apsaugos klausimų. Šiukšlės (spamas) tebevargina vartotojus, o vartotojai tebeskriaudžia autorius.

Televizijos sistemų perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo 2012 metais išlaisvins didelę dažnių spektro dalį naujiems operatoriams bei naujoms paslaugoms. Todėl šiuos EP komisijos pasiūlymus iškelti dabar yra pats laikas.

EP parlamentarai ateinančią savaitę išklausys 3 EP komitetų – Pramonės, Vidaus rinkos ir Civilinių laisvių – parengtus 2002 metais įsigaliojusių taisyklių pakeitimus bei papildymus ir balsuos dėl jų.

Pasiūlymų paketas rugsėjo 16-17 dienomis buvo pristatytas seminare EP pakviestiems ES šalių žurnalistams, tarp jų ir informacinio naujienų portalo „Balsas.lt“. (man).

Vartotojų teisės yra svarbi paketo dalis. Siekiama didesnio kainų ir sutarčių sąlygų skaidrumo, daugiau galimybių neįgaliems vartotojams bei didesnės asmens privatumo apsaugos. Parengta universalių paslaugų, vartotojo teisų, asmeninių duomenų apdorojimo ir asmens privatumo apsaugos direktyva.

Vartotojams pakeitimai bus naudingi dėl naujų galimybių: mobiliosios televizijos ir pagerintos plačiajuostės prieigos, geresnės skirtingų elektroninių paslaugų sąveikos.

Reguliavimo tvarkos direktyva apima elektroninių komunikacijų tinklų ir paslaugų prieigos bei autorizavimo. Radijo bangų spektro valdymo reforma skirta palengvinti esamų, naujų bei smulkių operatorių veiklą ir skatinti inovacijas.

EK pasiūlymai išplečia nacionaliniams reguliuotojams prieinamas galimybes ir sukuria bendrą Europos rinkos reguliavimo įstaigą. Šią įstaigą siūloma vadinti BERT – Body of European Regulators.

Telekomunikacijų reguliavimo įstatymų paketas apima labai platų problemų ratą: buitinius, ekonomikos ir politikos dalykus. Jis paliečia įvairias technologijų bei verslo sistemas, komercinės bei tarptautinės teisės aspektus. Šių įstatymo patvirtinimo procesas gali užtrukti ir pusmetį.

„Balsas.lt“ ketina informuoti apie įstatymų paketo priėmimo eigą, apie atskirus telekomunikacijų paslaugų vartotojams ir IT verslo atstovams aktualius klausimus.

26 publikacijos apie verslą ir pasaulį naujienų portale www.balsas.lt 2008-01-01 // 2008-10-20

Pasakiško grožio šalį siaubia finansinis košmaras. Vyriausybė per savaitę pirmiausia nacionalizavo trečią didžiausią banką, po to – antrą, o vakar – patį didžiausią. Islandijos krona virto popieriais.

Dar kovo mėnesį įvairūs ekspertai tarp galimų „Hansabanko“ pirkėjų paminėjo du iš šių bankų: „Landsbanki“ ir „Kaupthing“. Trečias didžiausias Islandijos bankas „Glitnir“ dar rugsėjį viliojo indėlininkus padidintomis palūkanomis.

10 kartų mažiau nei Lietuva gyventojų turinti Islandija (310 000) bendrąjį vidaus produktą (BVP) pagamina tik 2 kartus mažesnį nei Lietuva – 20 mlrd. per metus JAV doleriais. Tačiau Islandijos bankų užsienio aktyvai yra net 10 kartų didesni nei jos metinis BVP – apie 200 mlrd. Islandija garsėjo stabilia ekonomika, ypač gerais atlyginimais ir buvo viena iš lietuvių mėgiamų uždarbio paieškos šalių.
Islandijos bankai aktyviai dalyvavo tarptautiniame versle, įsteigė padalinius kaimyninėse šalyse ir atrodė tokie patikimi, kad net D. Britanijos viešojo transporto, policijos ir savivaldybių pinigai atsidūrė jų sąskaitose.

Šiandien D. Britanijoje daugiau kaip 500 000 nelaimingų indėlininkų negali atsiimti savo pinigų iš Islandijos bankų padalinių, o įpykęs D. Britanijos premjeras Gordonas Brownas nurodė areštuoti visas islandų sąskaitas, net privačių kompanijų.

Vakar Islandijos premjeras Geiras Haarde kreipėsi į tautą, pripažino valstybės bankroto faktą ir išreiškė viltį, kad Islandijos tauta susitelkusi įveiks sunkumus. Gamtos išteklių ir kvalifikuotos darbo jėgos turtinga Islandija anksčiau ar vėliau atsities.

Ar Islandijos nelaimė panaši į netikėtai ištryškusį karšto vandens geizerį? Kur jie sukišo tuos milijardus?

Jau metų pradžioje Islandijos rodikliai buvo blogi. Infliacijai pasiekus 14 procentų Centrinis bankas taikė akademines „kovos su infliacija“ priemones – didino palūkanų normas (iki 15,5 proc.), o tokiomis aplinkybėmis vietinės kompanijos mieliau skolinosi užsienyje.

Tarptautinis valiutos fondas, tarptautinės reitingų agentūros, ekspertų leidiniai – kompetentingi („Walll Street Journal“) ir mažiau („The Economist“) kritiškai vertino Islandiją ir statė ją greta trijų mažųjų Baltijos tigrapelių.

Thorvalduras Gylfasonas, ekonomikos profesorius Islandijos universitete, dar balandžio mėnesį rašė: „Ar Islandijai gresia žlugimo pavojus? Dešimtmečiais, nuo 1927 metų, kai Valstiečių partija gavo daugumą parlamente, Islandijos ekonomika buvo labiausiai valstybės reguliuojama Europoje. 1960 ir 1982 metų ekonomikos liberalizavimai buvo tik daliniai. Šalyje tebeklesti glaudžiai susijęs politikų ir verslininkų „pusbrolių“ klanas. Mokesčių našta mažas ir vidutines pajamas gaunantiems piliečiams toliau didėjo ir pasiekė 49 proc. BVP 2005 metais. Vienas didžiausių valstybės valdomų bankų per 1998-2003 metų privatizaciją atiteko politikui, kurio verslo patirtis ligi tol tebuvo 2 mezgimo fabrikėlių valdymas. 2003 metais laisvieji Islandijos bankai pajuto azartą ir ėmė skolinti ir skolintis neregėtu mastu. 2007 metais išduota vidaus paskolų suma prilygo 450 proc. BVP. Namų ūkių paskolos 240 proc. viršijo jų pajamas. Tarptautinėje arenoje bankai ėmė trumpalaikes paskolas ir jomis finansavo 25-40 metų trukmės ilgalaikes paskolas. Importas išaugo, o eksportas išliko dar 1870 metų lygio – siekė apie trečdalį BVP. Išorinė skola išaugo iki 550 proc. BVP, trumpalaikiai įsiskolinimai – 200 proc. BVP.“

Iš viso Islandijos bankų trumpalaikiai įsipareigojimai 15 kartų viršijo Islandijos centrinio banko – Sedlabanko rezervus.

Islandijos valiuta – krona tapo spekuliacijų objektu. Spekuliantai šiemet pajuto, kad tokiais rodikliais šalis neatsilaikys. Ir tikrai, parduoti Islandijos kronas apsimokėjo.

Euro atžvilgiu krona krito dar labiau. Sedlabankas pririšo kronos (ISK) kursą prie euro ir nustatė 143 kronos/1 euras santykį (užvakar 131 krona/1 euras). Praeitą savaitę krona buvo nuskriejusi iki 305/1 EUR ISK.

Islandijos bankų indėlininkai D. Britanijoje gaus iki 50 000 svarų (217500 litų) kompensaciją pagal šios šalies garantijų schemą, tačiau pirmuosius 20 000 svarų turės padengti Islandija. Tačiau Islandija turi tik 88 mln. svarų 13-kos mlrd. svarų depozitams kompensuoti.

Islandiją šiuo metu gelbsti jos šiauriniai draugai: Norvegija, Švedija, Danija. Jie tai darė ir visus šiuos metus. Dar balandį 1,5 mlrd. eurų iškeitė į kronas. Švedijos centrinis bankas – Riksbankas šią savaitę skyrė 695 mln. JAV dolerių Švedijoje veikiančio Islandijos banko padalinio indėliams užtikrinti.

D. Britanijos iždas paskolino Olandijos bankui „ING“ 2,5 mlrd. svarų perimti islandų „Kaupthing Edge“ bankui, veikiančiam britų salose.

Vakar Islandijos sostinėje Reikjavike į mitingą susirinkę gyventojai labiau nei pasipiktinimą reiškė solidarumą, paramą vyriausybei ir vienas kitam.

Ištvermingi žmonės tie islandai.