Įrašyta kategorijoje: Muziejai
Publikuota: Balsas Lt, 2009.06.23
Muziejų Lietuvoje knibždėte knibžda: vietinių, respublikinių, žinybinių. Negana to, jie dar ir interaktyvūs, rengia šimtus edukacinių programų, lankytojus vadina dalyviais ir kaip amaro purtosi vadindami „daiktų saugyklomis“ ar „dulkių kaupyklomis“.
Apie interaktyvius užsienio muziejus ir nepanaudojamą perkūniškai atominį lietuvių potencialą šioje srityje rašiau ankstesnėje publikacijoje. Muziejai brūkšnelis dulkės – giliai įsišaknijusi kultūrinė asociacija. Š. m. gegužį Lietuvos įžymybės švariausiame Lietuvos muziejuje, Vilniaus paveikslų galerijoje, surengė „muziejinių dulkių siurbimo“ paramos akciją, o vasario mėnesį žinomas bankas vartojimo paskoloms populiarinti reklamai pasitelkė žiauraus turinio reklamą: žr .iliustraciją.
XIX a. pabaigoje impresionistai, o XX a. pradžioje raudonojo bei rudojo rytojaus apologetai kvietė muziejus naikinti.
Šiandien Lietuvos muziejai, vargstantys ir klestintys bebūtų, yra kupini edukacinių, visuomeninių ir bendruomeninių aspiracijų.
LDM – Lietuvos dailės muziejus (su filialais) yra absoliutus edukacinės muziejininkystės, švaros ir tvarkos lyderis.
Atkreipiu dėmesį į keletą sukrečiančių pastarųjų mėnesių asmeninių muziejinių patyrimų: (daugiau…)
Įrašyta kategorijoje: Ką tai reiškia?
Publikuota: Balsas Lt, 2009.06.04
Kad esame korumpuoti iki kaklo ir aukščiau sako užsienio ekspertai, sociologiniai tyrimai, žiniasklaida ir paprasti žmonės.
Korupcijos suvokimo indekso bei „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad korupcijos lygis Lietuvoje yra aukštas ir nemažėja – teigia „Transparency International Lietuvos skyrius“ (TILS). Užsienio investuotojai aplenkdami Lietuvą teisinasi – juos atbaidanti korumpuota aplinka. Ir mano laiptinės kaimynas bamba: „korumpuota savivaldybė, korumpuotas seimas, korumpuota valdžia…“.
Ar tik ne iš senovinio įpročio bambėti, davatkiškos tautiečių saviplakos ir „nedraugiškų Lietuvai tarptautinių organizacijų demagogijos“ mūsų padangėje susikūrė tokie nemaloniai niūrūs debesys, kad apie lietuvių pasitenkinimo gyvenimu indeksą nebėra ką ir kalbėti. Dažnas požiūris: jei kas ką stato reiškia davė kyšį, ar jei kas ką rašo reiškia gavo kyšį.
(daugiau…)
Įrašyta kategorijoje: Senobė
Šiemet sukako 40 metų nuo pirmojo lietuvio kosmonauto skrydžio į kosmosą. Deja, ši data Lietuvoje niekaip nepažymėta.
Lietuvis Aleksejus Jelisejevas – Kuraitis gimė 1934 m., Kalugos srityje, Rusijoje, mirė 1976 m. Lietuvis SSSR kosmonautas dirbo S. Koroliovo biure, buvo žinomas mokslininkas, N. Baumano aukštosios technikos mokyklos rektorius.
Vakar pribloškė per Balticum TV matyta JU&Co kompanijos pagaminto filmo populiarioji istorijos prezentacija. Žygimantas Augustas, anot Žemaitijos nacionalinio parko kultūros paveldo skyriaus darbuotojos, turėjo „senają žmuoną Buoną, Lietuvous kunigaikštytę, Lenkijous karalienę” .
Atskleistas šlykštus incestas, mano manymu.
Filmas buvo skirtas Sofijai Tyzenhauzaitei-Šuazel. „Alkos” muziejaus darbuotojai kalbėjo gražia žemaičių kalba apie „puonu givenima, kap Soufiju cars Leksandras vadinou gražeuse Rusijous dama (vėliau gimęs sūnus buvo tuoks panašus), o ir Napaleouns anu sutikes sakie, kad ana yr veinintelis gers prisiminims iš visous Rusijous kampanijous”.
Šį kartą „Žemaitišks šnekiejims apė Plateliu Šuazelia” įtikino galutine proletariato pergale. Raudonasis teroras Šuazelius pradėjo persekioti Prancūzijoje 1792, o pasivijo Lietuvoje 1945. O 2005 metais šiuos trofėjus nugalėtojai „pasikabino ant eglutės”.
Apie Francijos akademiką, perą, ambasadorių Konstantinopolyje; Jekaterinos II Meno akademijos ir bibliotekos direktorių Choiseul-Gouffier.
Įrašyta kategorijoje: Muziejai | Žymės: gintaras elektronas, Interaktyvūs muziejai, perkūniškai
„Eureka“, „Eksperimentariumas“, „Eksploratoriumas“, „Atomiumas“, „Nemo“ – tai mokslo centrų vaikams ir jaunimui Vantoje (Suomija), Kopenhagoje, San Franciske, Briuselyje, Amsterdame ir daugybėje kitų miestų pavadinimai. Kažkodėl šiuose muziejuose labai daug suaugusiųjų, kuriems nesvetimas atradimo džiaugsmas. Kiek daug? Milijonai kasmet!
-
- Atomium, Briuselis
-
- La Cite, Paryžius
-
- Nemo, Amsterdamas
-
- Experimentarium, Kopenhaga
Šiandien, kai vieni fizikai valdo Vyriausybę (kubilius), o kiti fizikai (staškevičius ir Co) kuria ir valdo „maximas“, galėtų atsirasti vietos ir interaktyviam Šiuolaikinio mokslo centrui. (daugiau…)
Ąžuolų ir Lietuvių gatvių kampe (Rue du Chêne ir Rue de L’etuve*) Briuselyje, kur stovi gerą nuotaiką miestelėnams ir svečiams užtikrinantis miesto simbolis – fontano berniukas**, yra Europos Sąjungos sostinė ir Europarlamentas, kurio politikai neabejingi finansų krizės reikalams.
* Rue de L’étuve – Krosnių gatvė
**Mannekin Piss – simbolio vardas
Taigi, Ką Briuselio politikai sako apie finansų krizę? 2008.10.09 Balsas.lt
Įrašyta kategorijoje: Euro Pa
Publikuota 2008.09.20 Balsas.lt
Vieningoje 500 milijonų vartotojų Europos Sąjungos erdvėje knibžda šimtai stambių ir tūkstančiai smulkių telekomunikacijų operatorių, kurių kiekvienas yra sukūręs daugiaaukštes mokėjimų tarifų ir paslaugų planų schemas, savo painumu toli pranokstančias finansų rinkų schemas.
Europos Parlamentas (EP) šiemet rimtai ėmėsi telekomunikacijų sektoriaus ir įstatymo tvarka ėmė reikalauti daugiau aiškumo kontraktuose, pagrįstų kainų ir didesnio paslaugų prieinamumo bei mobilumo ES erdvėje. Praeitą lapkritį Europos Komisijos (EK) pasiūlytas įstatymų paketas numato skatinti konkurenciją, naikinti ir taip jau liberalioje rinkoje pastebėtas kliūtis, užtikrinti vartotojų apsaugą. Pavasarį buvo pareikalauta sumažinti mobiliojo interneto ir SMS paslaugų kainas, ir operatoriai buvo priversti paklusti.
Visgi valanda darbo mobiliuoju internetu iš Lietuvos nuvykus į kaimyninę Latviją tebekainuoja daugiau nei mėnesinis interneto mokestis (pvz. „Omnitel“ operatoriaus 1 MB duomenų siuntimas kainuoja 10 Lt, o š. m. pradžioje buvo net 49,37 Lt). Pasirinkti mokėjimo planą su daugybe sąlygų, išlygų, įsipareigojimų, papildomų nuolaidų ir privalumų kompleksu tebėra sunku ir su didžiule protine įtampa išklausę keleto planų privalumus, dažnas mūsų patiki plano parinkimą kitoje prekystalio pusėje sėdinčiam pardavėjo atstovui: „Gerbiamoji/-asis klientų aptarnavimo vadybininke, prašau patarti“.
26 publikacijos apie verslą ir pasaulį naujienų portale www.balsas.lt 2008-01-01 // 2008-10-20
(daugiau…)
2008-10-10 G. Rotulaitis Balse.lt
Pasakiško grožio šalį siaubia finansinis košmaras. Vyriausybė per savaitę pirmiausia nacionalizavo trečią didžiausią banką, po to – antrą, o vakar – patį didžiausią. Islandijos krona virto popieriais.
Dar kovo mėnesį įvairūs ekspertai tarp galimų „Hansabanko“ pirkėjų paminėjo du iš šių bankų: „Landsbanki” ir „Kaupthing”. Trečias didžiausias Islandijos bankas „Glitnir“ dar rugsėjį viliojo indėlininkus padidintomis palūkanomis.
10 kartų mažiau nei Lietuva gyventojų turinti Islandija (310 000) bendrąjį vidaus produktą (BVP) pagamina tik 2 kartus mažesnį nei Lietuva – 20 mlrd. per metus JAV doleriais. Tačiau Islandijos bankų užsienio aktyvai yra net 10 kartų didesni nei jos metinis BVP – apie 200 mlrd. Islandija garsėjo stabilia ekonomika, ypač gerais atlyginimais ir buvo viena iš lietuvių mėgiamų uždarbio paieškos šalių.
(daugiau…)
